Kinijos DI antroji banga: kai modeliai kainuoja 6 kartus pigiau, ar Europa gali sau leisti jų atsisakyti?

Vasario mėnuo, kuris pakeitė viską — dar kartą

Lygiai prieš metus, 2025-ųjų sausį, Kinijos startuolis „DeepSeek" sukėlė tikrą cunamį pasaulinėse rinkose. Per vieną dieną „Nvidia" akcijų vertė nukrito daugiau nei pusę trilijono dolerių. Priežastis buvo paprasta ir žiauri: kinai parodė, kad galima sukurti konkurencingą DI modelį už dalį amerikietiškos kainos. Vakarų technologijų sektorius pirmą kartą rimtai sunerimo.

Dabar, 2026-ųjų vasarį, vyksta kažkas dar įdomesnio — ir galbūt pavojingesnio. „DeepSeek" nebėra vienišas vilkas. Kinijos pavasario šventės tapo neoficialiu DI modelių paleidimo sezonu: „Alibaba" ruošia „Qwen 3.5", „ByteDance" pristatė „Seedance 2.0", „Zhipu AI" išleido „GLM-5", „Kuaishou" paskelbė „Kling 3.0", „Moonshot" jau sausį pristatė naują modelį, o pats „DeepSeek" ruošia V4 kartą. Tai nebėra vieno žaidėjo staigmena — tai struktūrinis ekosistemos pokytis.

Šešis kartus pigiau: skaičiai, kurie verčia susimąstyti

RAND korporacijos ataskaita „U.S.-China Competition for Artificial Intelligence Markets", paskelbta 2026 m. pradžioje, pateikia konkretų skaičių: kinų DI modeliai veikia maždaug 4–6 kartus pigiau nei palyginami amerikiški sprendimai. „DeepSeek" per pastaruosius dvejus metus nuosekliai mažino kainas, ir ši strategija tapo nauju standartu — ne išimtimi.

Bet svarbu suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Tai ne tik kainų karas. Kinijos DI kompanijos vienu metu juda dviem kryptimis: „DeepSeek" koncentruojasi į grynojo modelio našumą (konteksto langas padidintas nuo 128 000 iki daugiau nei 1 000 000 žetonų), o kiti žaidėjai, ypač „Alibaba", jau integruoja DI į vartotojiškas paslaugas — „Qwen" pokalbių robotas leidžia tiesiogiai pirkti prekes per pokalbį. Kinija kuria ne tik modelius, bet visą DI infrastruktūrą kasdieniam naudojimui.

Propaganda tarp kodo eilučių

Ir čia atsiranda ta nemaloni dalis, apie kurią norime patylėti, bet negalime.

Šią savaitę du nepriklausomi tyrimai — „Axios" ir „China Media Project" — paskelbė sistemingą analizę, kaip kinų DI modeliai skleidžia Pekinui palankias naratyvus. Ir kalbame ne apie paprastą atsisakymą atsakyti į jautrius klausimus.

„Alibaba" modelis „Qwen3" uigūrų persekiojimo stovyklas vadina „švietimo ir profesinio mokymo centrais" — tiksliai kartodamas Kinijos valdžios terminologiją. Klausimai apie Tiananmeno aikštę sulaukia šabloniškų atsakymų apie „stabilumą ir socialinę harmoniją".

„China Media Project" tyrėjai privertė „Qwen3" atskleisti savo vidinius parametrus: apie kitas šalis modelis žada būti „neutralus ir objektyvus", tačiau apie Kiniją — „vengti bet kokių politinių ar jautrių temų". Tai ne klaida. Tai dizaino sprendimas.

Ir tai veikia visomis kalbomis. Tyrimai rodo, kad klausimai anglų, prancūzų ir japonų kalbomis sukelia identiškas reakcijas kaip ir mandarinų kalba. Šis šališkumas nėra lokalizacijos problema — jis įmontuotas į pačią modelio architektūrą.

Dar blogiau: „CrowdStrike" tyrimas atskleidė, kad „DeepSeek" generuoja mažiau saugų kodą, kai užklausose paminimi Falun Gong, uigūrai ar Tibetas. Cenzūra paliečia ne tik pokalbius, bet ir techninius rezultatus.

Europos dilema: suverenumas ar biudžetas?

Europos Sąjungos DI aktas (EU AI Act) visiškai įsigalioja nuo 2026 m. rugpjūčio. Bendro naudojimo DI modeliams jau taikomi skaidrumo ir valdymo reikalavimai. Teoriškai tai turėtų apsaugoti nuo šališkų sistemų.

Bet praktikoje situacija sudėtingesnė. Europos įmonės — ypač mažesnės, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva — susiduria su konkrečiu klausimu: ar galime leisti sau atsisakyti modelių, kurie kainuoja šešis kartus pigiau?

Europos politikos tinklo CEP (Centre for European Policy Network) analizė tiesiogiai įspėja apie kiniškų DI modelių saugumo rizikas: dideliuose kalbos modeliuose gali būti paslėptų „užpakalinių durų" (backdoors), kurių neįmanoma pašalinti net intensyviu saugumo mokymu. Vadinamieji „miegantys agentai" (sleeper agents) gali likti neaptikti metų metus ir atskleisti savo tikrąjį elgesį tik suaktyvinus specifinę sąlygą.

Tai ne teorinė grėsmė. Jei Europos įmonė naudoja tokį modelį kritinei infrastruktūrai ar gamybos procesams valdyti, rizika tampa labai reali.

Lietuvos perspektyva: tarp pragmatizmo ir naivumo

Lietuvos DI rinka sparčiai auga, tačiau didžioji dauguma įmonių naudoja DI per API — t.y. tiesiogiai jungiasi prie debesijos paslaugų teikėjų. Kai „OpenAI" API užklausa kainuoja X, o „DeepSeek" arba „Qwen" siūlo tą patį už X/6, sprendimas atrodo akivaizdus. Ypač startuoliams, kurie skaičiuoja kiekvieną centą.

Tačiau reikia užduoti kelis klausimus, kurių retas Lietuvos verslas šiandien užduoda:

• Kas nutinka su duomenimis? Kinų DI modeliai veikia pagal Kinijos kibernetinio saugumo įstatymus. Kiekvienas API skambutis potencialiai keliauja per Kinijos jurisdikciją.
• Ar jūsų verslo sprendimai grindžiami šališku modeliu? Jei naudojate DI rinkos analizei, turiniui kurti ar klientų aptarnavimui — modelio šališkumas tiesiogiai veikia jūsų produkto kokybę.
• Kaip tai dera su ES reguliacijomis? Nuo rugpjūčio bendro naudojimo DI modeliams bus taikomi nauji skaidrumo reikalavimai. Ar jūsų kiniškas API atitiks?

Beje, Lietuvos viešasis sektorius ir gynybos institucijos jau seniai atsargiai žiūri į Kinijos technologijas. Bet privatus sektorius — dažnai ne. Ir tai yra akla zona, kurią būtina užtaisyti.

Kas iš tikrųjų vyksta: trijų polių DI pasaulis

Dabartinė situacija rodo, kad formuojasi trijų polių DI pasaulis:

• JAV modeliai (OpenAI, Anthropic, Google) — brangiausi, techniškai pirmaujantys, bet su savais šališkumais ir priklausomybe nuo Silicio slėnio prioritetų.
• Kinijos modeliai (DeepSeek, Qwen, Doubao, GLM, Kling) — pigiausi, vis labiau konkurencingi, bet su įmontuota ideologine kontrole ir saugumo rizika.
• Europos bandymas — „Mistral" Prancūzijoje, keletas mažesnių iniciatyvų, bet be rimto masto ar finansavimo lygio, kuris leistų konkuruoti su pirmosiomis dviem grupėmis.

Europa negali sukurti savo „DeepSeek" — tam nėra nei kapitalo, nei infrastruktūros. Bet Europa gali sukurti reguliacinę ir pirkimų sistemą, kuri verstų organizacijas sąmoningai rinktis, o ne aklai pasirinkti pigiausią variantą.

Tai ne technologijų klausimas — tai geopolitikos klausimas

Pirmoji „DeepSeek" banga buvo technologinis šokas. Antroji banga — tai geopolitinis. Kinija dabar ne tik rodo, kad gali sukurti pigų DI. Ji aktyviai eksportuoja savo pasaulėžiūrą per šiuos modelius, ir daro tai kalbomis, kurias naudoja Europos vartotojai.

Kiekvieną kartą, kai Vilniaus startuolis pasirenka kinišką DI modelį vien dėl kainos, jis priima ne tik techninį, bet ir geopolitinį sprendimą. Klausimas ne „ar Kinijos modeliai geri?" — jie akivaizdžiai geri. Klausimas yra: kokia kaina yra „pigiau"?

Ir atsakymas, deja, yra sudėtingesnis nei API kainoraštis.

Šaltiniai

• Axios — Chinese AI models push pro-China views
• RAND — U.S.-China Competition for AI Markets
• CNBC — Chinese AI firms race to release new models
• China Media Project — Tokens of AI Bias
• Technology.org — DeepSeek Started a Price War
• CEP — European AI Sovereignty Instead of Chinese Models
• Capacity — DeepSeek one year on
• CNBC — China's Lunar New Year AI War
• Rappler/Reuters — Flurry of Low-Cost Chinese AI Models