2,5 trln. USD dirbtiniam intelektui: kas laimi ir kiek tai kainuoja

Vasaris, kuris pakeitė DI žemėlapį

2026-ųjų vasaris bus įrašytas į technologijų istoriją kaip mėnuo, kai dirbtinio intelekto industrija galutinai perėjo iš „kas padarys geresnį modelį" fazės į „kas kontroliuos visą ekosistemą". Per vos dvi savaites pamatėme vienu metu paleistus galingiausius kada nors sukurtus DI modelius, dešimčių milijardų vertės aparatinės įrangos sandorį ir Kinijos atsaką, kuris vėl sukrėtė rinkas. O virš viso to — „Gartner" prognozė, kad pasaulinės DI investicijos šiemet pasieks 2,5 trilijono JAV dolerių.

Tai nebe laboratorijų lenktynės. Tai geopolitinė šachmatų partija su trilijoniniais statymais.

Modelių karas: kai svarbi kiekviena sekundė

Vasario 5-ąją „Anthropic" ir „OpenAI" surengė spektaklį, kuris puikiai iliustruoja dabartinę konkurencijos temperatūrą. „Anthropic" paleido „Claude Opus 4.6" 9:45 ryto Ramiojo vandenyno laiku, o „OpenAI" atsakė su „GPT-5.3-Codex" vos po šešiolikos minučių — 10:01. Tai nebuvo sutapimas. Tai buvo sąmoningas žaidimas dėl naratyvų kontrolės.

Ir abu modeliai verti dėmesio. „Claude Opus 4.6" atnešė milijono tokenų konteksto langą — tai reiškia, kad modelis vienu metu gali apdoroti tekstą, prilygstantį kelioms storose knygoms — ir „agentų komandų" funkciją: galimybę paleisti kelis „Claude" egzempliorius vienu metu, kurie dirba skirtingas projekto dalis ir tarpusavyje koordinuojasi. „GPT-5.3-Codex" savo ruožtu pasiekė 77,3 % „Terminal-Bench 2.0" teste — 13 procentinių punktų šuolį nuo ankstesnės versijos — ir tapo pirmuoju „OpenAI" modeliu, kuris dalyvavo kuriant pats save.

Tačiau skaičiai atskleidžia gilesnę tendenciją. Įmonių segmente „OpenAI" vis dar dominuoja su 53 % rinkos dalimi, bet ši dalis mažėja — nuo 62 % 2024-aisiais. „Anthropic" auga nuo 14 % iki 18 %. Vartotojų rinkoje panašus vaizdas: „ChatGPT" dalis nukrito nuo 72,9 % iki 68 %, o „Google Gemini" pakilo nuo 13,3 % iki 18,2 %.

Mano vertinimu, mes matome klasikinę trijų žaidėjų pusiausvyrą, kur nė vienas negali sau leisti sustoti. Ir tai yra geriausia, kas galėjo nutikti vartotojams.

„Meta" ir „NVIDIA": kai infrastruktūra tampa ginklu

Jei modelių karas yra matomas frontas, tai infrastruktūros sandoriai yra tikrasis mūšio laukas. Vasario 17-ąją „Meta" ir „NVIDIA" paskelbė apie daugiametę strateginę partnerystę, kurios vertė siekia dešimtis milijardų dolerių. „Meta" dislokuos „milijonus" „NVIDIA Blackwell" ir „Rubin" GPU, taip pat taps pirmuoju hipermasteliu (stambia debesų infrastruktūros įmone), masiniu mastu diegsiančiu „NVIDIA Grace" ARM procesorius kaip atskirus serverių lustus.

Tai reiškia keletą dalykų. Pirma, „Meta" savo visą DI infrastruktūrą standartizuoja pagal vieną tiekėjo ekosistemą — tai drąsus, bet rizikingas žingsnis. Antra, „NVIDIA" per šį sandorį bando mesti iššūkį „Intel" ir „AMD" bendros paskirties duomenų centrų rinkoje. Trečia, prisiminkime kontekstą: sausį „Meta" paskelbė, kad 2026-aisiais DI investicijoms skirs iki 135 mlrd. USD.

Palyginimui — tai beveik dvigubai daugiau nei visas Lietuvos metinis BVP. Viena įmonė. Vieniems metams. Vien DI.

Kinijos atsakas: „Qwen 3.5" ir kainų karas

Kol Vakaruose vyksta milžinų mūšis, Kinija žaidžia savo žaidimą — ir jis vis labiau veiksmingas. Vasario 16-ąją „Alibaba" pristatė „Qwen 3.5" — modelį su 397 mlrd. parametrų, iš kurių kiekviename užklausime aktyvuojami tik 17 mlrd. Tai ne tik techninis pasiekimas, bet ir ekonominis ginklas: modelis 60 % pigesnis ir 8 kartus greitesnis nei ankstesnė versija.

„Alibaba" teigia, kad „Qwen 3.5" pasiekia „OpenAI", „Anthropic" ir „Google DeepMind" modelių lygį — nors šie palygimai yra kompanijos pačios pateikti ir turėtų būti vertinami atsargiai. Tačiau tendencija aiški: Kinijos modeliai, ypač atvirojo kodo, sparčiai mažina atotrūkį nuo Vakarų lyderių. Kartu su „ByteDance" „Doubao" (155 mln. savaitinių aktyvių naudotojų) ir „DeepSeek" (81,6 mln.), Kinijos DI ekosistema yra galingesnė nei bet kada.

Paradoksas? „Alibaba" akcijos po pranešimo nukrito 2,93 %. Rinka vis dar nežino, kaip vertinti DI — kaip išlaidas ar kaip investicijas.

2,5 trilijono klausimas: ar investicijos atsipirks?

„Gartner" skaičiai stulbina: pasaulinės DI investicijos 2026-aisiais sieks 2,5 trln. USD — 44 % daugiau nei pernai. Iš jų daugiau nei pusė — apie 1,37 trln. USD — teks infrastruktūrai: serveriams, spartintuvams, duomenų centrų platformoms. Bendros pasaulinės IT išlaidos viršys 6,15 trln. USD.

Tai kelia neišvengiamą klausimą: ar ši investicijų banga atsipirks? JAV Federalinis rezervas jau tiria, kaip DI infrastruktūros bumas veikia tarptautinę prekybą — paklausa komponentams didina eksportą iš pagrindinių tiekėjų šalių. Tačiau Europa aiškiai atsilieka tiek investicijomis, tiek infrastruktūra.

„Al Jazeera" neseniai palygino DI investicijas su istoriniais megaprojektais. Rezultatas? DI infrastruktūros kūrimas savo mastu jau pranoksta geležinkelių revoliuciją ir artėja prie kosmoso lenktynių lygio.

Nepamirštamas saugumo klausimas

Tarp visų šių entuziastingų pranešimų yra viena tema, kuri nusipelno daugiau dėmesio: DI agentų saugumas. „Okta" vasarį atkreipė dėmesį į „autorizacijos spragą" — situaciją, kai DI agentas naudoja privilegijuoto naudotojo teises duomenims gauti, bet rezultatus pateikia bendrose erdvėse, kur ne visi turi tokias teises. Pavyzdžiui, finansų direktoriaus DI agentas „Slack" kanale gali netyčia atskleisti konfidencialius atlyginimų duomenis jaunesniems analitikams.

„McKinsey" duomenimis, 80 % organizacijų jau susidūrė su rizikingu DI agentų elgesiu. O nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. ES DI akto 14-asis straipsnis reikalaus įrodyti, kad kiekvienas DI veiksmas buvo autorizuotas jo atlikimo momentu — ne tada, kai buvo išduoti prisijungimo duomenys.

Tai reiškia, kad DI agentų saugumo infrastruktūra taps tokia pat svarbi kaip patys modeliai. Ir čia dar nėra aiškaus lyderio.

Tai kas iš tikrųjų laimi?

Jei žiūrėtume tik į modelių kokybę — niekas nelaimi ilgam. Kiekvienas proveržis trunka savaites, kol konkurentai pasiveja. Tikrasis laimėtojas šiandien yra „NVIDIA" — bendrovė, kuri parduoda kastuvus per aukso karštligę. Kiekvienas žaidėjas — „Meta", „Google", „Microsoft", „Alibaba" — perka jų lustus.

Antrasis laimėtojas — atvirojo kodo bendruomenė. „Alibaba Qwen", „DeepSeek" ir kiti atvirieji modeliai verčia komercinius žaidėjus mažinti kainas ir didinti prieinamumą. Tai demokratizuoja DI prieigą mažesnėms įmonėms ir šalims — įskaitant Lietuvą.

O pralaimėtojai? Tie, kurie vis dar laukia. Europa rizikuoja tapti DI vartotoja, o ne kūrėja. Ir mažos šalys, kurios neinvestuoja į DI kompetencijas, gali atsidurti priklausomybėje nuo svetimų platformų — lygiai taip pat, kaip nutiko su debesų kompiuterija prieš dešimtmetį.

2026-ųjų vasaris parodė, kad DI lenktynės nebėra apie tai, kas sukurs protingiausią pokalbių robotą. Jos apie tai, kas kontroliuos infrastruktūrą, tiekimo grandines ir standartus. Ir šios lenktynės tik prasideda.

Šaltiniai

• Gartner: pasaulinės DI investicijos 2026 m. sieks 2,5 trln. USD
• CNBC: Meta ir NVIDIA sandoris dėl milijonų DI lustų
• CNBC: Alibaba pristato Qwen 3.5
• VentureBeat: OpenAI ir Anthropic modelių karas
• Okta: DI agentų autorizacijos spraga
• Federal Reserve: DI infrastruktūros bumo poveikis prekybai
• Al Jazeera: DI investicijos vs. istoriniai megaprojektai