700 mlrd. USD per metus: technologijų gigantai stato DI infrastruktūrą

Skaičiai, nuo kurių svaigsta galva

Yra investicijos, ir yra investicijos. Tai, kas vyksta 2026 metais, priklauso antrajai kategorijai. Penki didžiausi pasaulio technologijų gigantai — „Amazon", „Alphabet" (Google), „Microsoft", „Meta" ir „Oracle" — šiemet planuoja išleisti beveik 700 mlrd. USD kapitalo investicijoms, absoliučią daugumą skirdami dirbtinio intelekto (AI) infrastruktūrai. Tai daugiau nei Švedijos metinis BVP. Tai daugiau, nei bet kuri pramonės šaka istorijoje yra investavusi į vieną technologiją per vienerius metus.

Štai kaip atrodo skaičiai pagal bendroves:

• Amazon — 200 mlrd. USD
• Alphabet — 175–185 mlrd. USD
• Microsoft — 145–150 mlrd. USD
• Meta — 135 mlrd. USD
• Oracle — 42 mlrd. USD

Palyginkite: dar 2024 metais visų šių bendrovių bendros metinės kapitalo išlaidos siekė apie 230 mlrd. USD. Per dvejus metus suma patrigubėjo.

Iš kur pinigai ir kur dingsta grynieji?

Logiška klausti: iš kur tiek pinigų? Atsakymas — iš visur. Šios bendrovės 2025 metais sugeneravo 575 mlrd. USD pinigų srautų iš veiklos ir turėjo 445 mlrd. USD grynųjų rezervų. Tačiau to nepakanka.

„Meta" sudarė 27 mlrd. USD skolos sandorį per specialios paskirties įmonę duomenų centro Luizianoje statybai. „Oracle" paskelbė 25 mlrd. USD obligacijų emisiją ir dar 20 mlrd. USD naujų akcijų pardavimą. Visos bendrovės drastiškai sumažino akcijų supirkimą — bendras penketuko akcijų supirkimas 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį nukrito iki 12,6 mlrd. USD, žemiausio lygio nuo 2018 m.

Pasekmės akcininkams jau jaučiamos. „Morgan Stanley" analitikai prognozuoja, kad „Amazon" laisvasis pinigų srautas 2026 metais bus neigiamas — apie minus 17 mlrd. USD. „Barclays" vertinimu, „Meta" laisvasis pinigų srautas kris beveik 90 proc. Kitaip tariant, šios bendrovės stato ateitį skolindamosi iš dabarties.

Ką jie stato — ir kodėl?

Kiekvienas doleris keliauja į tą patį dalyką: duomenų centrus, GPU serverius, tinklo infrastruktūrą ir elektros tiekimą, reikalingą AI modeliams treniruoti ir paleisti. Vienas AI duomenų centras sunaudoja 50–100 MW elektros galios — tiek, kiek mažas miestas.

Tai nėra vien Amerikos fenomenas. Indijos „Reliance Industries" paskelbė 110 mlrd. USD investicijų planą per septynerius metus — gigavatų klasės duomenų centrus Džamnagare, pirmuosius 120 MW planuojant paleisti dar 2026 m. pabaigoje. Mukešas Ambanis žada „sumažinti intelekto kainą taip drastiškai, kaip mes tai padarėme su duomenimis" — ambicinga retorika, tačiau už jos stovi realūs pinigai.

„Google" šią savaitę pasirašė sutartį su „Ormat Technologies" dėl 150 MW geoterminės energijos Nevadoje — ilgalaikė sutartis, kuria bandoma bent iš dalies spręsti masyvų energijos poreikį tvariau. Projektai planuojami 2028–2030 metams.

Didysis klausimas: ar tai atsipirks?

Štai čia prasideda nepatogūs pokalbiai. „JPMorgan" analitikai suskaičiavo paprastai: kad šios investicijos atsipirktų, bendrovėms reikia sugeneruoti papildomų 650 mlrd. USD metinių pajamų — tai tris kartus daugiau nei visa „Nvidia" metinė apyvarta. Kol kas vartotojai AI paslaugoms išleidžia vos 12 mlrd. USD per metus.

MIT tyrimas parodė, kad nepaisant 30–40 mlrd. USD įmonių investicijų į generatyvųjį AI, 95 proc. organizacijų negauna jokios grąžos. Vasario mėnesio studija atskleidė dar neramesnį faktą: 90 proc. įmonių nefiksuoja jokio AI poveikio darbo vietai ar produktyvumui, nors vadovai tikisi 1,4 proc. produktyvumo augimo.

„Bank of America" apklausa rodo, kad 35 proc. fondų valdytojų mano, jog korporacijos per daug investuoja — rekordinis skepticizmo lygis per visą apklausos istoriją.

Energetinė kaina, kurią moka visi

AI investicijų bumas nėra izoliuotas ekonominis reiškinys — jis tiesiogiai veikia elektros tinklus ir kainas. JAV didžiausias tinklo operatorius PJM Interconnection prognozuoja, kad 2027 metais tinklui trūks šešių gigavatų galios. Gyventojų elektros kainos 2026 metais augs dar 4 proc., po 5 proc. augimo 2025 metais.

Politinė reakcija jau prasidėjo. JAV tai retas atvejis, kai kairiojo sparno senatorius Bernie Sandersas ir dešiniojo sparno gubernatorius Ronas DeSantisas sutaria dėl vieno dalyko — abu kritikuoja duomenų centrų bumą ir jo poveikį elektros kainoms bei darbo rinkai.

2024 m. vasarą 60 duomenų centrų staiga atsijungė nuo tinklo Virdžinijoje ir sukėlė tokį elektros pertekliaus šuolį, kad tinklo operatorius ir vietinė elektros bendrovė turėjo skubiai mažinti gamybą, kad išvengtų kaskadinio gedimo visame regione. Tai ne teorinis pavojus — tai jau įvykęs incidentas.

Kas laimi, kas pralaimi?

Trumpuoju laikotarpiu laimi „Nvidia" ir kiti lustų gamintojai, statybos bei energetikos bendrovės, geoterminės ir branduolinės energijos sektorius. Laimi regionai ir šalys, pritraukiantys duomenų centrus — Nevados ir Teksaso valstijos, Indija.

Pralaimi akcininkai, kurie mato, kaip dividendai ir akcijų supirkimai mažėja dėl kapitalo išlaidų. Pralaimi gyventojai, mokantys didesnes elektros sąskaitas. Pralaimi aplinka — nepaisant geoterminių sandorių, didžioji dalis energijos vis dar ateina iš iškastinio kuro.

O ilguoju laikotarpiu? Jei AI iš tiesų transformuos ekonomiką taip, kaip internetas — tai bus geriausias investicinis sprendimas šimtmetyje. Jei ne — tai bus didžiausias kapitalo sunaikinimas nuo telekomunikacijų burbulo 2000 metais.

Redakcijos verdiktas

Nė viena technologija istorijoje negavo tokio kapitalo srauto tokiame ankstyvame etape. Investicijų mastas nėra iracionalus — jei AI pažadai bent iš dalies išsipildys, 700 mlrd. per metus atrodys kaip protingas sprendimas. Tačiau „jei" yra raktinis žodis. Kol kas turime įmonių vadovus, kurie sako „tikėkite mumis", analitikus, kurie sako „parodykite grąžą", ir politikus, kurie sako „kas mokės elektros sąskaitą?" Šie trys balsai dar ilgai nesutars.

Šaltiniai

• Wolf Street — AMZN, GOOG, MSFT, META, ORCL Plan $700 Billion in Largely AI-Related Capex in 2026
• CNBC — Tech AI spending approaches $700 billion in 2026
• Yahoo Finance — Big Tech set to spend $650 billion in 2026
• TechCrunch — Reliance unveils $110B AI investment plan
• The Register — Google digs deep to power AI expansion with geothermal deal
• CNBC — Electricity prices will keep rising on AI data center demand
• CNBC — Bernie Sanders and Ron DeSantis speak out against data center boom
• Futurum Group — AI Capex 2026: The $690B Infrastructure Sprint