DI kodavimas be programuotojų — kas iš tiesų vyksta?

Programuotojas, kuris nebeprogramuoja

Vasario 12 dieną „Spotify" įkūrėjas ir bendrageneralinis direktorius Gustavas Söderströmas per ketvirtinių rezultatų skambutį pasakė frazę, kuri sudrebino technologijų pasaulį: „Geriausi mūsų programuotojai nuo gruodžio neparašė nė vienos kodo eilutės."

Tai ne metafora. „Spotify" naudoja vidinę sistemą „Honk" — dirbtinio intelekto valdomą kūrimo aplinką, pastatytą ant „Anthropic" „Claude Code" pagrindo. Geriausi įmonės inžinieriai dabar dirba per „Slack": duoda nurodymus DI agentams, kurie rašo, testuoja ir diegia kodą realiuoju laiku. Programuotojas tapo redaktoriumi.

Ne tik „Spotify" — tai pramonės tendencija

„Spotify" atvejis nėra izoliuotas. Sausio pabaigoje „Fortune" paskelbė, kad patys „Anthropic" ir „OpenAI" inžinieriai teigia, jog 100 proc. jų kodo dabar rašo dirbtinis intelektas. Žmonės tik formuluoja užduotis, peržiūri rezultatus ir priima architektūrinius sprendimus.

„Anthropic" vasario pradžioje pristatė „Claude Opus 4.6" — naujausią modelį, kuris koduoja geriau, ilgiau išlaiko dėmesį ir kuria kokybiškesnius rezultatus. Verslo prenumeratos „Claude Code" nuo metų pradžios išaugo keturis kartus, o įmonių segmentas jau sudaro daugiau nei pusę visų „Claude Code" pajamų.

„OpenAI" atsakė savo „GPT-5.3-Codex" modeliu, kuris taip pat parodė reikšmingą šuolį kodavimo testuose. Abi kompanijos stumia tą pačią žinutę: programuotojo profesija keičiasi iš esmės.

„Vibe coding" — naujas terminas, sena idėja

Terminas „vibe coding" — kai programuotojas tiesiog aprašo, ko nori, o DI sugeneruoja kodą — jau tapo kasdienybe. „Anthropic" generalinis direktorius Dario Amodei pristatė ir platesnę sąvoką — „vibe working" — kuri apima ne tik programavimą, bet bet kokį darbą, kuriame žmogus orkestruoja DI agentus.

Tai skamba futuristiškai, bet pažiūrėkime blaiviai: ar tai tikrai nauja? Programuotojai visada naudojo abstrakcijos sluoksnius. Nuo asemblerio prie C, nuo C prie „Python", nuo „Python" prie karkasų — kiekviena karta rašė mažiau „tikro" kodo nei ankstesnė. DI kodavimas yra dar vienas abstrakcijos lygmuo, ne revoliucija.

Kas lieka už antraščių

Yra keletas dalykų, kuriuos entuziastai patogiai nutyli.

Pirma, „Spotify", „Anthropic" ir „OpenAI" nėra tipinės įmonės. Jos turi geriausius inžinierius pasaulyje, modernias kodo bazes ir infrastruktūrą, specialiai pritaikytą DI įrankiams. Lietuvos banko vidinės sistemos, rašytos prieš 15 metų COBOL kalba, nežaidžia pagal tas pačias taisykles.

Antra, kai sakoma „100 proc. kodo rašo DI", tai nereiškia, kad žmonės nebereikalingi. Tai reiškia, kad rankų darbas — fizinis klavišų spaudymas — perduodamas mašinai. Bet sprendimai, ką kurti, kaip struktūruoti, kokius kompromisus priimti — vis dar žmogaus rankose. Bent jau kol kas.

Trečia, saugumo klausimas niekur nedingo. Buvęs NYU profesorius Gary Marcusas šiuos pareiškimus pavadino „ginkluotu ažiotažu" ir atkreipė dėmesį į neišspręstas problemas: DI „haliucinacijas" kode ir galimas saugumo spragas, kurias sugeneruotas kodas gali įnešti.

Kas laimi, kas pralaimi?

Laimi DI platformų kūrėjai. „Anthropic" vertė pasiekė 380 mlrd. USD po 30 mlrd. USD „Series G" investicijų raundo. „Claude Code" verslo prenumeratos auga eksponentiškai. „Figma" jau integravo „Claude Code" į savo dizaino įrankius — funkcija „Code to Canvas" konvertuoja DI sugeneruotą kodą į redaguojamus dizainus. Tai jau ne ateitis, o dabartis.

Laimi aukšto lygio inžinieriai, kurie moka formuluoti problemas ir vertinti rezultatus. Jų produktyvumas išauga kartais. Vienas žmogus su DI agentais gali atlikti tai, kam anksčiau reikėjo komandos.

Pralaimi vidutinio lygio programuotojai, kurių pagrindinė vertė buvo mechaninis kodavimas — tikslus sintaksės žinojimas, šabloninio kodo rašymas, nesudėtingų funkcijų kūrimas. Ši darbo dalis automatizuojama sparčiausiai.

Pralaimi programavimo mokyklų pramonė, kuri paskutinius dešimt metų pardavinėjo pažadą: „Išmok koduoti per 3 mėnesius ir gauk 5 000 € atlyginimą." Jei kodavimas tampa tik įvesties laukeliu DI agentui, mechaninio programavimo įgūdžiai nebėra pakankamas vertės pasiūlymas.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuvos IT sektorius, kuriame dirba daugiau nei 40 000 specialistų, šį pokytį pajus neišvengiamai. Bet ne taip greitai, kaip skelbia antraštės.

Daugelis Lietuvos IT įmonių dirba su pasenusiomis sistemomis, reguliuojamose industrijose (finansų technologijų, sveikatos technologijų), kur DI sugeneruotas kodas kelia papildomų reguliacinių klausimų. Bankai ir draudimo bendrovės negali tiesiog paleisti DI agento į produkciją be kruopštaus audito.

Tačiau signalai aiškūs: investuokite į architektūrinį mąstymą, sisteminį dizainą ir gebėjimą dirbti su DI įrankiais. Tie, kurie tik „rašo kodą", turės vis mažiau privalumų prieš tuos, kurie „projektuoja sistemas".

Verdiktas: evoliucija, ne apokalipsė

Mustafa Suleymanas, „Microsoft" DI padalinio vadovas, prognozuoja, kad dauguma „baltųjų apykaklių" darbų bus automatizuoti per 18 mėnesių. Elonas Muskas teigia, kad programavimas kaip profesija bus pasenęs iki 2026 metų pabaigos.

Abiem atvejais — tai perdėta. Bet perdėtos prognozės neturėtų užmaskuoti tikro pokyčio: programuotojo vaidmuo sparčiai keičiasi iš kodo rašytojo į sistemos architekto ir DI orkestratoriaus. Tai ne profesijos mirtis, o jos transformacija — panaši į tai, kaip fotografija nepanaikino dailės, bet visiškai pakeitė, ką reiškia būti dailininku.

Klausimas nebe „ar DI pakeis programuotojus?" — klausimas „kokių programuotojų DI nepakeis?" Atsakymas gana aiškus: tų, kurie mąsto plačiau nei viena kodo eilutė.

Šaltiniai

• TechCrunch: Spotify says its best developers haven't written a line of code since December
• Fortune: OpenAI and Anthropic spark coding revolution
• Fortune: 100% of code at Anthropic and OpenAI is now AI-written
• CNBC: Anthropic Claude Opus 4.6 vibe working
• CNBC: Figma partners with Anthropic on AI feature integrating Claude Code